Kodėl žmonės meluoja?

Литва

Kaip vertinti vaikų apgavystes?

Pedagogai pastebi, kad melas ar fantazijos ikimokykliniame amžiuje – natūralus mažo vaiko elgesys. Paprastai iki 5-6 m amžiaus vaikai neskiria melagysčių nuo fantazijų ir gali savo svajones pateikti kaip tikrovę. Pavyzdžiui, dvejų metų vaikų prasimanymuose dominuoja kasdienio jį supančio pasaulio iškreiptas supratimas. Jų pasakojimuose realūs žmonės įgyja filmų, knygų herojų bruožų, įvykiai supinami su pasakojimais, išgirstomis istorijomis. Trejų keturių metų vaikai pradeda skirti realybėje egzistuojančius reiškinius ir daiktus. Tačiau tuo pat metu jie nesunkiai geba pramanyti. Kai mama, vesdama Romą iš darželio klausia “Ką šiandien valgėte?”, vaikas nesusimąstydamas atsako “Blynus.” Ir taip kasvakar. Vaikai taip pat nuoširdžiai ir tikroviškai gali papasakoti, kaip gražiai laiką su seneliais leido zoologijos sode, nors iš tikrųjų visą tą laiką prasėdėjo prie televizoriaus. Tokiu atveju tikrai neverta pykti ir griauti vaiko svajonių.

Melu siekia tikslų

Vis dėlto trejų keturių metų vaikas pradeda melu siekti vienokių ar kitokių tikslų, pats geba įvardinti, kodėl meluoja, supranta, kad meluoti negražu, negerai. Nuoširdūs ir artimi šeimos santykiai neturėtų leisti kerotis tikslingam melui. Mamos nuojauta neapgauna, kai vaikas sako netiesą. Tačiau gali būti ir kitų požymių.

Vaiką įtarti meluojant galima, kai:

* kartoja paskutinę jūsų frazę,
* apsimeta neišgirdęs, ką sakėte, kad turėtų laiko kažką išgalvoti,
* netiesa sakoma tyliu balsu,
* gausiu žodžių srautu nori nuslėpti netiesą,
* nemoka prie melo pritaikyti kitų faktų.
Reklama

Tėvai rimtai turėtų susirūpinti, jeigu jų penkiametis vis dažniau ne fantazuoja, bet meluoja. Juk šio amžiau vaikai vis įtikinamiau sugeba melu siekti sau palankių sąlygų, išvengti bausmių, neatlikti vienokios ar kitokios užduoties.

Литва

Ko nepadarysi, jei kažko nori....

Литва

Melo kojos trumpos, sako liaudies išmintis. Tačiau daugelis mūsų patyrė, kad trumpakojis melas turi be galo ilgą liežuvį, nekaltas akis, artimų žmonių pavidalą ir, neretai, skaudžią rykštelę.
Manote, kad pažįstate žmonių, kurie niekuomet jums nepameluotų? Nepameskite galvos. Net pats sąžiningiausias žmogus, pakliuvęs į netikėtas gyvenimo aplinkybes gali...imti ir gražų gražiausiai pameluoti.
Tiesa, būna ir “šventas” melas. Juk, pavyzdžiui, vaikui nebūtina žinoti visos tiesos apie tėvą ar motiną, jei šie, pavyzdžiui, nėra pavyzdingo elgesio piliečiai. Mažyliui kenkia, kai su vaiku likęs suaugusysis kritikuoja jo tėvus ar aiškina, ką jie padarę. Prieštaringai vertinama, kaip pasakyti, kad vaikas iš globos namų. Nereikia kurti fantazijų, bet nebūtina visko pasakyti iškart, geriau pasitarti su specialistais. Vaikas supranta kitaip, nei suaugusieji, to nereikėtų pamiršti.
Vis dėlto dažniausiai melas – griaunantis veiksnys, anksčiau ar vėliau tarsi bumerangas, sugriaunantis ne tik kitų, bet ir paties melagiuko gyvenimą.

Литва

Labiausiai melas manau išryškėja reklamoje.Ko tik neprikuria, kad žmogus būtent siūlomą prekę įsigytų...

Литва

Teisingai,gerai prekei reklama nereikalinga

Литва

Nu taip

Литва

Kartais iš santuokos tikimės to, ko ji niekada neduos.

Porų terapeutas John W. Jacobs, knygos „Visa, ko reikia – tai meilė, ir kitas melas apie santuoką“ („All You Need Is Love and Other Lies about Marriage“) autorius, mano, jog klaidingi lūkesčiai išardo net ir tvirčiausių porų santykius.

Jo nuomone, tokius įsitikinimus dažniausiai lemia 7 pagrindiniai melai apie santuoką. Aptarkime, ką jie reiškia mūsų šiandieniniame gyvenime

Pirma melagystė: Visa, ko reikia – tai meilė

Tiesa yra kur kas banalesnė: vedybinė meilė, tokia, kokią ją įsivaizduojame nuo vaikystės, tėra mitas. Besąlygiška meilė, kuri yra būtina kūdikiams ir mažiems vaikams, tiesiog negali egzistuoti tarp partnerių. Mes gyvename kultūroje, kurioje labiausiai vertinama asmeninė laimė.

Terapeuto teigimu, kol auginsime savo vaikus, ypač mergaites, diegdami, neva santuoka yra patikimiausias būdas spręsti visas gyvenimo problemas ir vienintelis kelias asmeninei laimei pasiekti, tol pildysime skyrybų statistiką ateityje. Mat užaugę mūsų vaikai tuoksis kaip reikiant neapgalvoję vedybinio gyvenimo ypatumų, nė nenutuokdami apie galimus jo sunkumus.

Mitas, esą romantiškos meilės pakanka norint sukurti sėkmingą santuoką, padaro žmones bejėgius, jie nesupranta, kodėl net ir mylėdami santuokoje jaučiasi nelaimingi.

Deja, net ir didžiausia meilė tikrai nepadės išspręsti visų vedybinio gyvenimo sunkumų. Tuokdamiesi žmonės turėtų suprasti santuokos esmę, išsiugdyti specifinių įgūdžių, padedančių išlaikyti darnią harmoniją šeimoje bei nuolat šiuos įgūdžius tobulinti. O tai – ne tik romantiškas pasvajojimas, tai yra sunkus ir nuoseklus darbas, kuriam vien meilės negana.

Antra melagystė: Svarbiausia – daug bendrauti

Daugelis žmonių gali kalbėti iki užkimimo, bet... iš tiesų efektyviai bendrauti su sutuoktiniu, tai yra būti išgirsti ir išklausyti, moka tik nedaugelis. Mes esame raginami kalbėtis apie savo jausmus, tačiau niekas mūsų nepamoko, kaip atskirti tinkamus, bendrauti padedančius, ir netinkamus, bendravimą apsunkinančius jausmus. Be to, tik nedaugelis žmonių moka efektyviai kalbėti ir išklausyti.

Nuogas atvirumas vis dažniau tampa daugiau nuogumu, nei atvirumu, o tai gali sukelti ir ne pačių geriausių pasekmių. Sutuoktiniai savą tiesos versiją dažnai linkę panaudoti ne partneriui suprasti, o juo pasinaudoti.

Kai kurios knygos, pavyzdžiui, Džono Grėjaus „Vyrai iš Marso, moterys iš Veneros“, puikiai atskleidžia, kaip skiriasi vyrų ir moterų bendravimo stiliai. Tačiau porų bendravimo problemos kyla ne tik dėl šių stilių skirtumo – nesusikalbėjimo priežastimi dažnai tampa skirtingos partnerių vertybės, interesai, tikslai ir troškimai.

Net jei sutuoktiniai ilgainiui išmoksta efektyviai bendrauti, neretai jie suvokia, kad turi esminių skirtumų, kuriuos itin sunku suderinti. Taigi gerinti bendravimą – dar ne viskas, jei norite išspręsti santuokos problemas. Tai – tik pirmasis žingsnis.

Trečia melagystė: Žmonės nesikeičia

Terapeuto teigimu, daugybė porų, praveriančių jo kabineto duris, sakosi iš tikrųjų norį pasikeisti. Tačiau arčiau tiesos būtų teiginys, kad jie nori ne patys pasikeisti, o tik pakeisti savo sutuoktinį. Dar didelė dalis žmonių tiki, kad žmonės nesikeičia, o jei norisi ką nors pakeisti pašlijusiuose santykiuose, turi keistis abu sutuoktiniai.

Tačiau realybė, kaip visada, yra šiek tiek kitokia, nei populiarus mitas. Daugybė žmonių, norėdami pagerinti santykius, iš tikrųjų keičiasi, tačiau neproduktyvia linkme, kas tik dar labiau apsunkina jų šeimyninį gyvenimą ir... verčia prieiti išvados, esą žmonės negali keistis. Be to, dauguma mūsų taip bijo iš tikrųjų pasikeisti, kad lengviau yra pabėgti vienam nuo kito, nei pasistengti, kad būtų išsaugoti santykiai. Psichoterapeutas įsitikinęs, jog net jei vienas iš partnerių gali efektyviai pasikeisti, poros santykiai turi šansų pagerėti. O pasikeisti žmonės gali visada. Svarbiau, ar jie to nori.

Ketvirta melagystė: Sukūrę naują šeimą atsiskiriate nuo tėvų

Galite gyventi toli nuo savo tėvų, tačiau jei susituokėte – jūsų artimųjų įtaka jūsų šeimai bus didesnė, nei kada nors anksčiau. Kai tampama vyru ir žmona, tėvų šeimos modelis išplaukia iš mūsų pasąmonės net realiai to nesuvokus ir ima skintis kelią į dabartinę šeimą.

Mūsų tėvų, senelių karta dažnai pernelyg nenutoldavo nuo savo tėvų, gyvendavo arba netoliese, arba apskritai viename name. Dabar, visuomenei mobilėjant, keičiantis gyvenimo sąlygoms, paprastai nuo tėvų gyvenama atokiau. Paradoksalu, tačiau taip tėvų įtaka dažnai ne sumažėja, o padidėja.

Kai tėvų nėra šalia, mes ne visada žinome, kaip jie pasielgtų vienoje ar kitoje situacijoje, taigi nejučiomis bandome įsijausti į jų vaidmenis, elgtis taip, kaip įsivaizduojame kad elgtųsi jie, priimame sprendimus, kokius, manome, priimti mus ragintų tėvai. Arba atvirkščiai – apgalvojame, kaip elgtųsi tėvai, ir tyčia, labai sąmoningai ir apgalvotai, darome atvirkščiai.

Tuo tarpu psichoterapeutas pastebėjo, jog šeimos, kur sutuoktiniai neįvertina savo tėvų šeimos modelio įtakos jų dabartinei santuokai ar net paneigia tą modelį, daug dažniau susiduria su tarpusavio santykių problemomis.

Penkta melagystė: Lygiavertė santuoka yra laimingesnė, nei patriarchalinė

Sąvoka „lygiavertė“ šiuo atveju apibūdina po lygiai padalintas sutuoktinių teises ir pareigas, neskirstant jų į „vyriškas“ ir „moteriškas“. Abu po lygiai rūpinasi buities darbais, abu įneša lygiavertį indėlį į šeimos biudžetą. Teoriškai viskas atrodo puiku, tačiau pritaikius tokį modelį praktiškai vis dėlto ilgainiui paaiškėja, kad abu sutuoktiniai ar kuris nors vienas jų vis dėlto puoselėja slaptų lūkesčių, susijusių su jo lytimi.

Dažniausiai vyrai jaučiasi neįvertinti už tai, kad jie sunkiai dirba ne namuose ir dar sutinka prisiimti didelę dalį buities darbų, o moterys – kad sugeba derinti ir karjerą, ir buitį, nors... žino, kad galėtų ne tiek daug liko skirti karjerai, o daugiau pasirūpinti savimi ir namais.

Painiava dėl lyčių vaidmens santuokoje ir su jais susijusių lūkesčių, abipusis jausmas, kad sutuoktinis nepakankamai įvertina pastangas kurti harmoniją, pražudo daugybę santuokų.

Šešta melagystė: Vaikai sutvirtina šeimą

Kad ir kaip sunku tai pripažinti, būtybės, kurias mylime labiausiai pasaulyje, yra ne santuokos sutvirtinimas, o atvirkščiai – didžiulis išbandymas, kuris dažnai ne paskatina poras būti kartu, o tampa skyrybų priežastimi. Tokia yra skaudi realybė: sutuoktiniai dažnai ir taip dirba pernelyg daug ir per ilgai, kad pakankamai laiko praleistų drauge, taigi kūdikio atsiradimas, pareikalaujantis milžiniškų fizinių ir emocinių jėgų, dar labiau apkarpo laiką ir energiją, kurią anksčiau skirdavote vienas kitam.

Net jei abu beprotiškai mylite vaikus, net jei manėte, kad esate jiems pasirengę, nesklandumų išvengti sunkiai pavyks. Miego stoka naktį, fizinis ir emocinis nuovargis, negebėjimas atsiriboti sudrebina ne tik partnerių buitį, bet ir jų tarpusavio santykius, seksualinį gyvenimą, dažnai pakoreguoja ir karjeros klausimus. Viskas dar labiau komplikuojasi, jei mažylis turi psichinės ar fizinės raidos sutrikimų – tada abiem partneriams dėl santuokos išsaugojimo tenka pasistengti dar labiau.

Taigi terapeutas pataria: jei jums reikia sutvirtinti santuoką – padarykite tai dar prieš atsirandant vaikams, o ne tikėkitės, jog vaikai tai padarys už jus.

Septinta melagystė: Seksualinė revoliucija leidžia sutuoktiniams mėgautis puikiu seksu

Šydas, šimtmečiais gobęs seksualinius santykius, jau kurį laiką praskleistas. Žiniasklaida ir knygos siūlo daugybę būdų, kaip padaryti meilės žaidimus nepakartojamais. Seksas karaliauja visur, nebeliko dalykų, apie kuriuos būtų nepadoru ar gėda kalbėti tinkamoje aplinkoje. Daugybė erotinių filmų ir nuotraukos sudaro iliuziją, kad mes nuolat regime gražius žmones, užsiimančius seksu.

Taigi jei seksas yra visur, o informacija, kaip juo užsiimti, laisvai prieinama, kodėl vis dėlto jūsų lova vis dar netapo malonumų centru? Ogi todėl, kad jūs su sutuoktiniu ten niekada nebūnate vieni! Pasakojimai apie seksą, sekso patarimai, besimylinčių žmonių vaizdai jus persekioja visur ir visada, ir trukdo atsipalaiduoti savo nuosavoje lovoje. Ir net jei judu su partneriu mokate pasijuokti iš tų nerealių, pagražintų žmonių bei pritemptų istorijų – tai vis tiek jus veikia!

Seksualinė revoliucija ne tik panaikino daugelį sekso tabu. Ji taip pat lėmė, kad jūs nuolat sąmoningai ar pasąmoningai svarstysite, ar jūsų partneris nelygina jūsų su merginomis iš seksualios reklamos, ar jis išties jaučiasi tokią pat seksualinę pilnatvę, kaip savo nuotykius televizijos laidoje papasakojęs herojus. Sekso persunkta kasdienybė verčia jus manyti, kad natūrali poros santykių raida, prasidedanti kibirkščiuojančiu aklu įsimylėjimu ir judanti link pastovesnės, brandesnės partnerystės, yra ne normali eiga, o malonumo praradimas.

Литва

Ogogo

Литва

Литва

Visai tingiu skaityti